Koncertai:
- Gegužės 15 d. 19 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje, L. Sapiegos g. 5
- Gegužės 16 d. 19 val. Klaipėdoje, Klube LUXOR, Taikos pr. 12 a
Dainius iš praeities. Gatvės muzikantas. 20 amžiaus keliaujantis trubadūras. Jo talentas yra lyginamas su Joe Cocker ir Tom Waits. Kaip asmenybė jis primena Woody Guthrie pasakojančio bliuzo pradininką(talking blues). Bob Dylan panašiai prasimušė gyvenime. Ripoff labai panašus į personažą iš baladžių. Jis gali nugalėti bet kokius sunkumus, kad turėtų galimybę daryti tai, kas jam patinka. Šia prasme jis vienas iš nedaugelio žinomų muzikantų, kuris yra laisvas.
Ripoff turi dvejus namus dviejose šalyse Austrijoje ir Vengrijoje. Atrodo, kad jo dainos niekada nemirs, kaip ir popierinė rožė, kurią jis nešioja atlape. -Koks mano tikrasis vardas? Barna Imre parašė knygą kurioje sakoma “….Niekada niekam nesakyk savo tikrojo vardo”. Tai knyga apie tokį Bob Dylan…..
Prieš aštuoniolika metų jis pirmą kartą atvyko groti į Vengriją. Tada reikėjo vertėjo. Šiandien Ripoff puikiai kalba vengriškai,nes dažnai atvažiuodavo iš Austrijos į Vengriją koncertuoti. Susivėlęs, aptemptu švarku su popierine rože atlape. Jis primena senovinį dainių, veikėją iš legendų, kuris atvažiuoja, pagroja bliuzą ir balades ir vėl išvyksta. “Nuo penkiolikos metų aš niekada nesustojau groti. Aš labai daug grojau Olandijoje, Prancūzijoje, Anglijoje. Aš buvau gatvės muzikantas. Tu sustoji kokioje nors vietoje ir pradedi groti. Groji tol, kol klausytojai keičiasi. Tai geras išbandymas muzikantui. Aš buvau pakviestas groti į vidų iš gatvės. Vis daugiau ir daugiau grojau klubuose, koncertų salėse.”.
Bliuzas Europoje yra mažumos žanras. Didžiąją metų dalį aš praleidžiu Vengrijoje,nes čia radau draugų dėl pasikeitimų įvykusių prieš 15 metų: daug jaunų žmonių pradėjo rinkti ir groti bliuzą, kurio niekas anksčiau negrojo. Tai ką jie vadino bliuzu buvo ritmo ir bliuzo interpretacijos. Bet bliuzas tai muzikinė priemonė, padedanti ištverti kasdienines problemas. Bob Dylan sako, kad tai daug daugiau,negu paprastas prisėdimas ir dainos parašymas namie. Jis padeda išsiveržti iš kasdienos monotonijos. John Lee Hooker pavadino bliuzą gyvenimo aprašymu, Lightin’ Hopkins sako, kad tai būdas asmenybei atsiskleisti. Bliuzas nenori būti patrauklus, jis gali būti provokuojantis, avantiūristiškas ir erotiškas. Tai gyvenimo būdas, kuris vertina laisvę ir nepriklausomybę. “Man patinka bliuzo gitaristai. Patinka tokie muzikantai kaip Bob Dylan ir Tom Waits. Pats esu parašęs daug dainų. Rašau ir žodžius dainoms. Jos primena seną tradicinį bliuzą, pasakodamos apie tai kas atsitinka kasdien; skausmą, alkoholį, meilę ir apie tai kaip šiandien išgyvena stiprios asmenybės. Svarbu ar tu gali padaryti ką nors, kas padėtų įveikti žmonių susipriešinimą. Ar galime kaip nors pasipriešinti ribotumui? Jeigu taip, tai kaip? Tai svarbūs klausimai naujajame tūkstantmetyje. Mano muzika apie tokius dalykus. Žmogus turi vieną gyvenimą ir jam reikia pasirinkti vieną kelią. Savo kelio jau daug nuėjau, taigi nėra prasmės klausti kas būtų jeigu būčiau pasirinkęs kitą kelią. Gydytojas nesitiki klausimo, kodėl jis netapo muzikantu.”